Pastato istorija

Vilniaus kongresų centras iškils rekonstravus ir pertvarkius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, esančius adresu Rinktinės g. 1, Vilnius, ir pritaikius juos kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra kultūrinio paveldo paminklas, todėl rekonstrukcijos metu bus išsaugotos pastato vertingosios savybės, atnaujinti fasado elementai, išsaugant jų medžiagiškumą. Numatoma rekonstruoti unikalią vantinę stogo konstrukciją, pakeisti duris, įrengti berėmio stiklo langus iš esmės atnaujinti pastato inžinerines sistemas. Taip pat bus sutvarkyta pastato teritorija ir įamžintas senųjų žydų kapinių atminimas bei žydų kultūrinis paveldas.

Ši Vilniaus dalis anksčiau buvo vadinama Žvejų rajonu ir čia buvo senosios žydų kapinės. XIX a. pirmoje pusėje čia carinė Rusija pastatė dalį Vilniaus gynybinės tvirtovės, kuri buvo nugriauta artėjant amžių sandūrai, kaip praradusi savo reikšmę. Tarpukariu Vilniaus kraštą valdžiusi Lenkijos administracija šią teritoriją buvo paskelbusi muziejine vertybe. Po II-ojo pasaulinio karo, Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, šioje teritorijoje iškilo sporto kompleksas, taip sunaikinant senąsias žydų kapines.

Sporto kompleksas turėjo susidėti iš kelių dalių: 1948-49 m. pastatomas futbolo stadionas su tribūnomis; vėliau – atviras ir uždaras baseinai, o 1965 m. buvo pradėtas centrinis komplekso objektas – Ledo ritulio rūmai, kurie vėliau buvo pervadinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

Rūmų projektui vadovavo architektas Eduardas Chlomauskas, o projekto autorių komandą sudarė architektai Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis, inžinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Aleksejus Kamarauskas, Sofija Kovarskaja. Pastatas buvo baigtas 1971 m. ir yra laikomas vienu ryškiausiu brutalizmo architektūros stiliaus pavyzdžiu – jis išsiskiria unikalia bangos formos stogo forma. Čia vyko krepšinio varžybos, taip pat koncertai, spektakliai ir kiti renginiai.

Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, rūmai įėjo į istoriją kaip vieta, kur 1988 m. įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausio 14-16 d. čia visuomenė atsisveikino su Sausio 13-ąją žuvusiais Lietuvos laisvės kovotojais.  

Sporto rūmuose dar kurį laiką vyko įvairūs renginiai, kol pastatas ir jam priklausanti teritorija 2004 m. buvo privatizuota Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG).

Dėl savo architektūrinių savybių 2006 m. pastatas buvo įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės objektas. Dar po poros metų pastato teritorijoje esančios senosios žydų kapinės taip pat įtrauktos į kultūros vertybių registrą. 2009 m. Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos žydų bendruomenė ir Europos žydų paveldo komitetas nustatė senųjų kapinių ribas ir sutarė bendradarbiauti tvarkant ir įamžinant jas.

Nuo 2009 m. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas pripažintas avarinės būklės ir nutraukta jo eksploatacija. Įvertinus pastato ir teritorijos reikšmę, Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą išpirkti pastatą ir teritoriją, pavesdamas tai padaryti Turto bankui. 2015 m. Turto bankas valstybės nuosavybėn už 5,6 mln. eurų įsigijo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų kompleksą ir šiuo metu jį valdo patikėjimo teise.

Vyriausybė nutarimu nurodė, kad rūmų pastatas, išsaugant jo vertingąsias kultūrines savybes, turi būti rekonstruotas į Vilniaus kongresų centrą, kuriame vyks kongresai, konferencijos ir kultūriniai renginiai. Pagal projektą, tai bus didžiausias tokio pobūdžio paslaugas teikiantis ir tarptautinius standartus atitinkantis centras Baltijos šalyse. Jis didins Lietuvos konkurencingumą ir žinomumą, skatins ir plėtos konferencinį turizmą bei prisidės prie investicijų pritraukimo.

Projektui suteiktas svarbaus valstybei socialinio ir ekonominio projekto statusas, o jį įgyvendina Turto bankas. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras, kuriame vienu metu galės lankytis iki 4 800 lankytojų, duris atvers 2022 metais.

Įgyvendinant 2009 m. susitarimą, bus sutvarkyta ir pastato teritorija, tinkamai įamžinant senąsias žydų kapines ir žydų skultūrinį paveldą.

Nuotrauka: ©Bahadir Aksan


Valstybės įmonė
Turto bankas
Įmonės kodas: 112021042
PVM kodas: LT120210411

Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre

Kęstučio g. 45
08124 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0900
Faks. (8 5) 275 1155

Vilniaus g. 16
01402 Vilnius
Tel. (8 5) 268 4999

© VĮ Turto bankas, 2017
Sprendimas:
GERA Solutions